Lietuvoje bus dar daugiau “The Economist”

Daugėja Lietuvos ir užsienio leidėjų partnerysčių pavyzdžių. Šią savaitę UAB “Intelligent Media” paskelbė apie pasirašytą sutartį su “The Economist” leidėjais dėl šio savaitraščio turinio naudojimo Lietuvoje. UAB “Intelligent Media” leidžiamas žurnalas “Miesto IQ” nuo balandžio mėn. bus pervadintas “IQ. The Economist” ir išplės nagrinėjamų temų sąrašo nuo kultūros iki politikos ir ekonomikos. Vyriausiuoju naujojo žurnalo redaktoriumi paskirtas politologas Vladimiras Laučius.

Įdomu tai, kad pagal sutartį su “The Economist” Lietuvoje panašios krypties, tik metinį leidinį “The Economist. Pasaulis X metais” leidžia UAB “Diena Media News”. Taigi “The Economist” turės du vietinius partnerius, kurie kartu naudos tą patį pasaulinį raudonai baltą ženklą.

Kaip skelbiama, žurnalas „IQ. The Economist“ bus leidžiamas kas mėnesį, dvylika kartų per metus, o platinamas visose spaudos prekybos vietose. Žurnalo numerio kaina – 4,9 lito.

UAB „Intelligent Media“ nuo 2009 metų rudens Lietuvoje leidžia „The Economist“ grupei priklausantį ketvirtinį žurnalą „Intlligent Life“. Kontrolinis bendrovės akcijų paketas priklauso bendrovei „SC Baltic Media“. Šiai bendrovei taip pat priklauso “Versus Aureus” ir “Gimtasis žodis” leidyklos bei pagal sutartį su užsienio leidėjais leidžiamas žurnalas “L‘Officiel Mada”, kuris iki neseniai buvo leidžiamas “Express Mada” pavadinimu.

Trumpai: VZ.lt apmokestinimo planai, lietuviškos el. knygos, skaitmeninės televizijos populiarinimas, LRT ir LRTC konfliktas

Media naujienos trumpai:

- Marketer.lt pateikia UAB “Verslo žinios” rinkodaros vadovės komentarus dėl planų apmokestinti VZ.lt turinį.

- pradėjo veikti lietuviškų el. knygų parduotuvė Skaityklė.lt. Projektą valdo UAB NEXTMEDIA LT.

- “Dansu Dansu” bando skaičiuoti lankytojus iš Lietuvos pagrindiniuose socialiniuose tinkluose.

- “Lietuvos ryto” televizija ir TEO LT, AB imasi aktyviai populiarinti skaitmeninę televiziją. Bendras šių bendrovių projektas “Ateities TV” planuoja pristatomąjį turą per Lietuvą, konkursą bei specialią televizijos laidą.

- Tęsiasi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos bei Lietuvos radijo ir televizijos centro konfliktas dėl susidariusių skolų. Kol kas teismo sprendimai palankūs LRT ir pastarosios turtas nebus areštuotas.

TEO sparčiai didina pajamas iš televizijos verslo

Vakar dienos TEO LT, AB pranešime apie praėjusių metų finansinius ir veiklos rezultatus galima atrasti įdomių skaičių apie skaitmeninės televizijos verslą. Bendrovės pajamos iš skaitmeninės televizijos paslaugų “Gala” pernai sudarė tik 3,6 proc. bendros apyvartos, tačiau tai sudaro 27,6 mln. litų. Lyginant su ankstesniais metais, pajamos iš televizijos paslaugų padidėjo 67,7 proc. ir buvo sparčiausiai augantis paslaugų segmentas.

TEO skelbia, kad internetinės televizijos (IPTV) vartotojų skaičius per metus padidėjo 38,6 proc. – iki 56 tūkst., o skaitmeninės antžeminės televizijos – 1,8 karto ir metų pabaigoje sudarė daugiau kaip 46 tūkstančius. Taigi bendrai TEO 2009 m. pabaigoje turėjo apie 102 tūkst. televizijos paslaugų klientų.

TEO skelbiamais Ryšių reguliavimo tarnybos duomenis, mokamos televizijos paslaugų rinkos Lietuvoje vertė per 2009 m. 9 mėn. siekė 89 mln. Lt. Augimas, lyginant su ankstesniais metais, sudarė 35,4 proc. Rinkoje veikė 47 įmonės.

Iš kitų įdomių veiklos ataskaitos skaičių galima išskirti mažėjantį TEO turimų bevielio interneto WiFi prieigos taškų skaičių (per metus sumažėjo 205 iki 3998) bei šios paslaugos klientų skaičių (per metus sumažėjo 521 iki 22531).

Eksperimentinis verslo modelis iš Pietų Korėjos

Stambus Pietų Korėjos transliuotojas MBC neseniai pranešė apie planus beveik visas savo laidas padaryti prieinamas skaitmeniniu formatu ir lengvai dalinamas (shared) per P2P. Už kiekvieną parsisiųstą laidą naudotojas turės sumokėti po 0,5 JAV dolerio, tačiau pinigus MBC rinks iš P2P tinklų operatorių. Jau pasirašytos sutartys su 40 P2P bendrovių. Naujasis verslo modelis bus bandomas iki š.m. kovo mėn. Žinant, kad P. Korėja pirmauja pasaulyje pagal plačiajuosčio interneto paplitimą ir spartą, naujasis distribucijos ir apmokestinimo modelis turi potencialo.

“Ekspress leidyba” nutraukia žurnalo “Klubas” leidybą

15min.lt skelbia, kad UAB “Ekspress leidyba” kitą savaitę išleis paskutinį savaitinio žurnalo “Klubas” numerį. Šią žinią redakcijai patvirtino “Klubas” redaktorė Jūratė Šimanskytė. Oficialaus pranešimo laukiama kitą savaitę.

Žurnalą “Klubas” Estijos kapitalo „Ekspress leidyba“ 2007 m. pradžioje įsigijo iš “Lietuvos ryto” grupės. Tokiu būdu “Ekspress leidyba” siekė konkuruoti su “Žurnalų leidybos grupe” ir jos sėkmingai leidžiamu žurnalu “Žmonės”. Matyt pastumdyti konkurentų nepavyko ir buvo nuspręsta projektą nutraukti. Šiuo metu “Ekspress leidyba” leidžia daugiau nei 10 pavadinimų žurnalų, tarp kurių „Panelė“, „Moteris“, „Mano namai“ ir „Tavo vaikas”.

“Lietuvos ryto” bendrovei vadovaus Gintautas Mažeika

Nuo pat pradžių buvo keista, kad “PZU Lietuva” valdybos pirmininku, “LEO LT” direktoriumi, Rytų skirstomųjų tinklų vadovu dirbęs Gintautas Mažeika “Lietuvos ryto” bendrovėje dirbs antru numeriu, t.y. užims administracijos, o ne pagrindinio vadovo pareigas. Pokyčių ilgai laukti nereikėjo. Vakar paskelbta, kad „Lietuvos rytas“ valdyba pritarė bendrovės vadovo Gedvydo Vainausko atsistatydinimo pareiškimui, o nauju generaliniu direktoriumi paskirtas tik mėnesį administracijos vadovu bendrovėje dirbantis G. Mažeika. Užleidęs vadovo postą, G. Vainauskas lieka dienraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiuoju redaktorium.

Tinklaraščių konsolidacija ir pajamų galimybės

Daug kartų lietuviškame internete keltas klausimas apie autorių galimybę gauti pajamų iš tinklaraščių rašymo atrodo šiuo metu turi tik vieną atsakymą - sunkiai pajamų uždirbti sekasi, net gerai žinomoms ir daug lankytojų sulaukiančioms interneto svetainėms, kurių savininkams tai yra pagrindinis verslas, tad mėgėjams galimybių visai nėra. Kaip 2010 m. sausio 8 d. numeryje, kurio pagrindinė tema buvo skirta interneto žiniasklaidai, skelbė “Verslo žinios” - šiuo laiku pajamų galima uždirbti tik iš mokamų paslaugų turint nemažą lankytojų srautą.

Tačiau klausimas apie pajamas iš tinklaraščių yra kur kas platesnis nei šiandienos galimybės gyventi iš interneto reklamos. Individualiai tinklaraščiai yra mažo arba vidutinio lankomumo interneto svetainės. Jos yra nestabilios ir bet kurią dieną gali užsidaryti, nes jų savininkams ir tuo pačiu autoriams tai nėra verslas. Riboti autorių ištekliai sąlygoja ribotas projekto žinomumo didinimo galimybės, darbo su reklamdaviais nebuvimą, technologinių naujovių trūkumą ir pan. Tačiau kartu šie tinklaraščiai surenka nemažai auditorijos, kuri yra potencialiai įdomi reklamdaviams.

Tokio bendradarbiavimo pavyzdys galėtų būti vienas pirmųjų Suomijos tinklaraščių portalas “Indiedays“. Tai kartu ir portalas, ir platforma, kurioje savo tinklaraščius rašo 21 nepriklausomas tinklaraščių autorius. Iki susijungimo kiekvienas iš autorių turėjo savo individualius projektus atskirais adresais. Po susijungimo visi persikėlė į bendrą “Indiedays” platformą, kuri veikia “Wordpress” sistemos pagrindu.

Individualiai populiariausi susijungę tinklaraščiai per savaitę pritraukdavo 20-30 tūkst. unikalių lankytojų. Dabar “Indiedays” portalą ir jam priklausančius tinklaraščius per savaitę bendrai aplanko daugiau nei 100 tūkst. unikalių lankytojų. Tai nėra didelis rodiklis, tačiau teminė svetainė su nišine auditorija jau yra įdomi reklamdaviams. Švedijoje panašus tinklaraščių mados tema projektas sulaukia arti 1 mln. unikalių lankytojų per savaitę.

Kaip skelbia “ArcticStartup“, “Indiedays” verslą sumanė ir naujai bendrovei vadovauja patyrę Suomijos interneto ir reklamos srities darbuotojai, o tinklaraščių autorės yra jaunos merginos, kurios gauna nedidelius mokėjimus už savo tekstus. Užmokesčio dydis neskelbiamos. Autorės gali rašyti apie ką nori taip, kaip rašė savo tinklaraščius iki susijungimo.

Žiniasklaidos žinovai prognozuoja, kad šį projektą ilgainiui norės perimti vienas iš didžiųjų Suomijos žiniasklaidos koncernų, kurie dabar valdo mados ir panašių temų popierinius žurnalus. Panašus atvejis jau buvo su kitu tinklaraščių portalu. Taigi vienas iš būdų užsidirbti suomiams iš tinklaraščių rašymo ir valdymo yra sukurti bendrą svetainę, kurią galima būtų parduoti vienam iš popierinės žiniasklaidos gigantų, kai šie norės įsitvirtinti interneto erdvėje.

VZ.lt pereina prie “matuojamo naudojimo” modelio

VZ.lt šiandien pranešė, kad šioje svetainėje neregistruoti lankytojai galės peržiūrėti ne daugiau 3 straipsnius per savaitę. Tokiu būdu VZ.lt pereina prie FT.com taikomo “matuojamo naudojimo” (metered usage) modelio. Tikėtina, kad tai pirmasis VZ.lt žingsnis planuojant ateityje apmokestinti naudojimąsi svetainės turiniu. Iki šiol reikėjo mokėti tik už “Verslo žinios” laikraščio straipsnius svetainėje www.verslozinios.lt.

Kaip rašo VZ.lt:

Žiniasklaidai išgyvenant radikalių pokyčių laikus, naujų verslo modelių, būdų tapti naudingesniais skaitytojams ieško ir “Verslo žinios”. Pirmieji žingsniai daromi VZ.LT. Daugiau nei tris rašinius per savaitę perskaitantys verslo naujienų portalo lankytojai nuo šiol bus prašomi užsiregistruoti.

VZ.lt pirmasis iš lietuviškų portalų, iki šiol siekusių pritraukti kiek galima daugiau lankytojų ir reklamdavių, pradeda eksperimentuoti su kitokia strategija. Nors kol kas susimokėti neprašoma ir apie tai net nekalbama pranešime, tikėtina, kad būtent taip bus elgiamasi atietyje. Kitaip nebūtų prasmės apriboti naudojimąsi svetaine ir taip atbaidyti dalį lankytojų. Nemažai apie mokesčio už interneto turinį perspektyvas yra diskutuota Nezinau.lt tinklaraštyje.