“Alfa Media” atleidžia žmones, mažina atlyginimus ir pertvarko marketingą

“Alfa Media” išaugo iš “start-up” statuso, kai į spartų bendrovės augimą buvo investuojamos didelės lėšos be greitos grąžos lūkesčių. Bendrovę valdantis “MG Baltic” koncernas pradeda skaičiuoti pinigus. Kalbama, kad “Alfa Media” imasi griežtos finansinės drausmės dėl prastesnio nei prognozuota pardavimų augimo, kuris neatspindi užimtos 4 vietos lankomiausių lietuviškų svetainių reitinge.

Liepos viduryje bendrovė atleido 7 darbuotojus, metų pradžioje darbo neteko keli žurnalistai ir beveik visi laisvai samdomi autoriai. Sklinda kalbos, kad nuo metų pradžios jau du kartus buvo sumažinti darbuotojų atlyginimai. Karpomos ir kitos biuro išlaidos.

Tuo pačiu yra pertvarkomas bendrovės marketingas, kurio vykdymą perima Jolanta Pupkevičienė, pakeitusi Dovilę Vaitkevičiūtę. Iki šiol J. Pupkevičienė dirbo “MG Baltic” koncerno marketingo ir ryšių su visuomene vadove. Nuo “Alfa Media” įkūrimo portalo marketingą ir pardavimus kuravę Linas Paulikas ir Dovilė Vaitkevičiūtė bendrovėje jau nebedirba.

Nišinės žiniasklaidos bėdos: bankrutuoja “LRI grupė”, išsilaksto “The Baltic Times”

Nišinė žiniasklaida Baltijos šalyse visuomet buvo probleminis verslas dėl mažos rinkos, tačiau ekonomikos augimo laikotarpiu pinigų užteko visiems. Mažėjant reklamos, ši sritis nukenčia pirmoji, nes skaitytojų ir reklamos bazė maža, o fiksuoti kaštai dažnai panašūs į didžiųjų leidinių ar net didesni.

Vakar buvo pranešta apie Latvijoje leidžiamo, bet visoms Baltijos šalims skirto laikraščio “The Baltic Times” problemas. Skelbiama prieštaringa informacija, tačiau panašu, kad leidinį palieka visi pagrindiniai darbuotojai dėl nemokamų algų.

Šiandien VZ.lt rašo, kad bankroto byla iškelta Vilniuje veikusiai bendrovei “LRI grupė”, kuri leido nišinius leidinius “Veiklos kryptis”, “Karjeros gidą” ir “Europos ritmu”. Praėjusių metų pabaigoje “LRI grupė” sustabdė nemokamo laikraščio “Miesto žinios” leidybą.

Tikėtina, kad užsidarymų banga nišinėje žiniasklaidoje tik atsirita, nes iki šiol bendrovės gyveno iš ankstesnių metų pajamų bei tam tikros inercijos. Kas kitas susidurs su sunkumais?

TV.lt atgimsta kaip “TV diena”

Praėjusią savaitę IT paslaugų bendrovė “Tilde IT” išplatino pranešimą spaudai apie naują portalą Lietuvoje. Perskaičius pranešimą tampa aišku, kad kalbama apie ne apie naują portalą, o apie dar vieną pirmosios Lietuvoje “interneto televizijos” svetainės TV.lt transformaciją ir tapimą “Diena Media Web” valdomo portalo diena.lt dalimi.

Prieš devynerius metus TV.lt startavo kaip interneto televizija, kuri leido žiūrėti internetu kelių Lietuvos televizijų laidas, muzikinius klipus ir pan., tačiau modelis nepasiteisino dėl menko interneto paplitimo ir itin menko plasčiajuosčio interneto naudotojų skaičiaus. Todėl prieš metus TV.lt buvo paverstas Boms.lt (Baltic online Media Store), per kurį buvo bandoma prekiauti autoriniais vaizdo įrašais. Šis modelis irgi nepasiteisino.

Trečiasis bandymas, kuris prasidėjo nuo praėjusios savaitės, bus vykdomas kartu su „Diena Media Web”, kuri valdo dienraščių „Vilniaus diena”, „Kauno diena” ir „Klaipėda” svetaines. Naujojoje svetainėje galima  nemokamai žiūrėti naujausias MTV, Aukštaitijos televizijos, Pirmojo Baltijos kanalo, Šiaulių regiono televizijos „S plius“ kuriamas laidas. TV.lt laikais turinį teikdavo didieji Lietuvos televizijos kanalai.

Plintant plačiajuosčiam internetui ir gyventojams vis labiau apsiprantant su interneto technologijomis, vaizdo transliacijos internetu yra itin perspektyvi sritis. Žinoma visiems potencialiems šios rinkos dalyviams teks konkuruoti su “YouTube” ir nelegaliu turiniu, tačiau “Hulu” pavyzdys JAV parodė, kad paprasta sąsaja ir tik profesionalus turinys ne ką mažiau traukia lankytojus nei “YouTube” maišalynė (”Hulu” per pirmus veiklos metus tapo antru populiariausia JAV vaizdo žiūrėjimo svetaine po “YouTube”).

Trumpai: žodžių karas dėl interneto reklamos, LRT be reklamos, grįžta Blogeriai.net, 15min.lt išbandys pilietinę žurnalistiką

Media naujienos trumpai:

- Su interneto reklama susiję žmonės seka žodžių karą, kuris vyksta tarp Cinema.lt svetainės valdytojų ir reklamos tinklo “Adnet” dėl partnerystės principų ir naudos. Cinema.lt versija čia, “Adnet - čia. “Verslo žinios” šią temą praplėtė ir kitų rinkos dalyvių komentarais, tačiau viso straipsnio internete nepatalpino.

- Penktadienį vyko D. Grybauskaitės su A. Siaurusevičiaus susitikimas, kurio metu buvo sutarta, kad LRT reikėtų atsisakyti reklamos. Šis susitarimas formaliai nieko nelemia, nes šiam pokyčiui įgyvendinti reikės keisti įstatymus Seime.

- Po neveikimo pertraukos startavo nauja tinklaraščių populiarinimo tarnybos Blogeriai.net versija (via Nezinau.lt)

- Naujienų portalas 15min.lt bandys pilietinės žurnalistikos (angl. citizen journalism) idėją Lietuvoje - startavo projektas “Įkrauk žinių”. Ši idėja nėra nauja - ją jau kelerius metus išnaudoja ir populiarina BBC, CNN (su iReport) ir kt. Nezinau.lt komentaras šia tema - čia.

Interneto radijas “Spotify” užkariauja Europą

Švedai sugebėjo per kiek daugiau nei pusę metų pritraukti daugiau nei 2 mln. savo paslaugos vartotojų - muzikos internetu klausytojų. Švedijoje įkurta, bet Londone būsinę turinti intertneto tarnyba “Spotify” per dieną pritraukia daugiau nei 50 tūkst. naujų vartotojų.

Vartotojai, t.y. klausytojai, gali rinkos nemokamą reklamos išlaikomą paslaugos versiją, kur į transliacijas įtraukiamos garso reklamos kaip įprasta radijo stotyse, arba mokėti 9,99 svarų sterlingų per mėnesį už versiją be reklamos, geresnės kokybės muziką ir papildomą turinį. Savo kataloguose “Spotify” turi daugiau nei 6 mln. legalių muzikos kūrinių.

Kol kas paslauga galima naudotis tik kai kuriose Europos šalyse, kur “Spotify” iš autorinių teisių savininkų ir agentūrų turi įsigijusi teises transliuoti muzikos kūrinius. Tačiau veiklos teritorija nuolat plečiama. Tokiu būdu švedai planuoja sukurti milijardo dolerių vertės bendrovę. Apie jų planus - “Guardian.co.uk” straipsnyje.

Trumpai: ŽLG uždaro “Top Girl”, “Vox Maris” netransliuos Vilniuje, “Rodiklis” parduoda aktyvus, “Respublika” leis “Sporto žmones”

Media naujienos trumpai:

- “Dansu” rašo, kad “Žurnalų leidybos grupė” tęsia leidinių portfelio peržiūrą ir nuo liepos mėn. nutraukia “Top Girl” žurnalo leidybą.

- Lietuvos radijo ir televizijos komisija panaikino UAB “Focus media” licenciją transliuoti radijo programą „Vox Maris“ Vilniuje 96,8 MHz dažniu dėl daugiau 2 mėn. nevykdytos transliacijos veiklos. Tą pačią dieną LRTK paskelbė konkursą raiškiosios televizijos (HDTV) programoms retransliuoti.

- Įvairias nišines žiniasklaidos priemones valdanti ir reklamos gamybos paslaugas teikianti UAB “Rodiklis” pardavė turėtus lauko reklamos plotus Kaune konkurentei “Katos grupė”. Ankščiau buvo skelbta, kad “Rodiklis” turi rimtų finansinių problemų.

- “Lietuvos rytui” atisakant įvairių pagrindinio dienraščio priedų ir žurnalų, “Respublika” žengia kita linke ir nuo rytojaus pradeda pardavinėti žurnalą “Sporto žmonės”. 60 psl. pirmasis numeris prekyboje kainuos 1,99 Lt, o “Respublika” prenumeratoriai jį gaus nemokamai.

Žurnalistika tampa ne pelno veikla. Kas imsis ją finansuoti?

Tiriamoji žurnalistika niekad nebuvo pigi veikla, tačiau sėkmingi spaudos leidinių pardavimai bei reklama spaudoje ilgus dešimtmečius leido sėkmingai finansuoti šią sritį. Pastaruoju metu spauda visose rinkose smarkiai kraujuoja netekdama tiek pinigus pasiruošusių mokėti skaitytojų, tiek paskui skaitytojus sekančių reklamdavių. Stengiamasi taupyti visur kur galima, įskaitant ir žurnalistinio darbo sritį. Tai dar labiau mažina spaudos patrauklumą skaitytojams ir visas ratas kartojasi.

Suprasdami, kad šitaip situacija gali pasidaryti visiškai nevaldoma, o skaitytojams vis dar reikia rimtų analitinių straipsnių ir tyrimų, žurnalistai ir redaktoriai ieško visiškai naujų savo veiklos finansavimo sričių. Naujausias šios paieškos rezultatas - paramos ir labdaros fondai, skirti žurnalistinei veiklai finansuoti.

Praėjusį mėnesį Didžiojoje Britanijoje įkurtas nepriklausomiems žurnalistiniams tyrimams skirtas Tyrimų fondas (The Investigations Fund) gavo 2 mln. svarų sterlingų (apie 8 mln. Lt) paramos savo veiklai. Tuo pačiu fondas pakeitė pavadinimą į Tiriamosios žurnalistikos biurą (Bureau for Investigative Journalism). Panaši iniciatyva jau veikia ir JAV, kur ne pelno organizacija “ProPublica” stengiasi iš rėmėjų lėšų finansuoti tiriamuosius projektus.

Galimybę finansuoti žurnalistinę veiklą iš labdaros ir paramos lėšų svarsto ir žurnalistikos flagmanas “New York Times”. Apie galimybę keisti formą iš komercinės įmonės į ne pelno organizaciją kalba ir daugiau spaudos bei naujienų organizacijų. Matyt iš rėmėjų lėšų išlaikomos “Wikipedia” interneto enciklopediją tvarkančios ne pelno organizacijos “Wikimedia” pavyzdys atrodo sektinas.

JAV, Didžiosios Britanijos ar kitų ilgas filantropijos tradicijas turinčių šalių žiniasklaida yra geresnėje padėtyje nei naujųjų demokratijų. Ar Lietuvoje atsiras labdaros ir paramos fondų ar pavienių rėmėjų, kurie galėtų skirti rimtas sumas žiniasklaidos objektyvumui ir įtakingumui palaikyti?

P.S. Įdomias mintis apie žurnalistikos problemas išsakė Kolumbijos universiteto Žurnalistikos mokyklos dekanas Bill Grueskin, anksčiau buvęs ”Wall Street Journal” redaktoriaus pavaduotojas ir WSJ.com vykdantysis redaktorius. Sudėlioti argumentai dar kartą parodo, kad kokybiškas turinys yra pagrindinė sėkmės prielaida bet kokioje medijoje.

“BusinessWeek” apie televizijos ateitį

Norintiems susipažinti su televizijos ateities prognozėmis vertėtų pasiskaityti “BusinessWeek” specialią publikacijų seriją, skirtą šiai temai. Atskiri straipsniai skirti įvairiausiems televizijos kasdienybės aspektams: tradiciniai vs. kabeliniai televizijai, pasleptai reklamai (product placement), ateities televizinės reklamos formoms, televizijos bei interneto simbiozei ir pan. Gaila tik, kad temos nagrinėjamos daugiausia iš JAV pozicijų.

Geltonųjų puslapių evoliucija: konkurencija prasideda iš naujo

Vienas didžiųjų Lietuvos katalogų leidėjų “Verslo media” tyliai paleido bandomąją (beta) naujos svetainės “CityOut” versiją. Svetainė skiriasi nuo to, ką iki šiol Lietuvoje darė katalogų leidėjai. Atrodo prasideda intensyvi konkurencija dėl populiariausio laisvalaikio ir “vietinės paieškos” gido internete titulo.

Ilgą laiką “geltonųjų puslapių” verslas buvo pelningas, stabilus ir priklausantis keliems pagrindiniams rinkos žaidėjams. Tačiau kaip ir kitose spausdintos medijos srityse internetas pakeitė nusistovėjusią tvarką - tradicinis verslo modelis, kai imamas mokestis iš įmonių už įtraukimą į katalogą bei parduodamos papildomi reklamos plotai spausdintuose leidiniuose, pradėjo buksuoti. Finansinių rodiklių kreivės pasuko žemyn. JAV tai lėmė kelių pagrindinių geltonųjų puslapių katalogų leidėjų bankrotus dėl prisiimtų didelių finansinių įsipareigojimų verslo plėtrai, Vakarų Europoje - katalogų leidybos verslų pardavimų finansiniams investuotojams, kurie orientuojasi nebeaugančių verslų valdymu ir finansiniu jų “išsunkimu”.

Lietuvoje, kaip ir kai kuriose kitose šalyse, pokyčiai rinkoje lėmė šios srities verslo konsolidaciją - “Visa Lietuva” katalogo, 1588 informacijos telefonu tarnybos ir susijusių interneto katalogo savininkė “Verslo media” bei Lietuvos įmonių katalogo bei susijusių interneto svetainė savininkė “Interinfo Lietuva” priklauso tiems patiems savininkams bei veikia tose pačiose patalpose. Stiprindama padėtį rinkoje bei palaikydami finansinius rodiklius “Interinfo Lietuva” š. m. gegužės mėn. perėmė iš trečio rinkos dalyvio “Infominta” jos prižiūrimas interneto svetaines manoimone.lt ir businesslithuania.lt. Konsolidacija sumažina konkurenciją ir visiems palengvina gyvenimą, tačiau neišsprendžia fundamentalių pokyčių rinkoje problemos.

Tradicinių įmonių katalogų, informacijos telefonų tarnybų ir jų internetinių puslapių leidėjų problema - “geltonieji puslapiai” ilgai buvo vienintelė taip vadinamos “vietinės paieškos” (angl. local search) forma. Jeigu reikėjo rasti kokią įmonę ar idėją veiklai, teko vartyti spausdintus puslapius, jų internetinę versiją arba skambinti informacijos tarnybai, kurie iš esmės rėmėsi tais pačiais katalogais. Internetas atvėrė duris įvairiausiems naujiems “vietinės paieškos” modeliams. JAV sėkmingai veikia “CitySearch” svetainės, skirtos atskiriems miestams, ir pateikiančios ne tik įmonių duomenis, bet ir renginių informacija bei pačių vartotojų atsiliepimus. Kelis pastaruosius metus sėkmingai plečiasi jų konkurentas “Yelp“, kuris ypač akcentuoja socialines funkcijas: narių atsiliepimus, rekomendacijas, diskusijų forumus ir pan. Panašių projektų turi kiekviena šalis: “TrustedPlaces” Britanijoje, “Qype” Vokietijoje ir pan. Taigi dabar “Verslo media” su “CityOut” siekia pakartoti šių projektų sėkmę Lietuvoje ir užsitikrinti savo verslo stabilumą ateityje.

Reikia pažymėti, kad “CityOut” tikrai nėra pirmasis projektas siekiantis užimti laisvalaikio gido internete vietą. Visų pirma jam teks konkuruoti su neseniai startavusiais rekomendacinio pobūdžio įmonių katalogais “Reko” (kol kas veikia tik Vilniuje) ir “What’s Up“, taip pat su renginių/pramogų svetainėmis “Einam.lt“, ”Savaitgalis.lt“, “KaVeikti“, seniau veikiančiu EB.lt bei daugybe kitų siauresnėms auditorijoms skirtų interneto projektų. Konkurencija tik prasideda, nes JAV “CitySearch” ir “Yelp” surenka po daugiau nei 25 mln. unikalių lankytojų per mėnesį ir yra tarp lankomiausių šalies svetainių. Lietuvoje kol kas tik tradicinis įmonių katalogas manoimone.lt patenka tarp 20 lankomiausių svetainių, tačiau daugiau “Google” dėka nei dėl tikslinių lankytojų.

“MG Baltic Media” laukia permainos

“Verslo žinios” šiandien rašo, kad “MG Baltic Media” grupės laukia permainos. Visų pirma grupės įmonės “Neo-Press” vadovės vietą palieka Nida Degutienė, kuri kartu su vyru, naujai paskirtu Lietuvos ambasadoriumi Izraelyje, išvyksta į šią šalį. Antra, svarstoma galimybė sujunti “MG Baltic Media” priklausančias žurnalų leidybos įmones “Neo-Press” ir “UPG Baltic”. Pirmoji leidžia vos kelis, o antroji - keliasdešimt įvairiausių žurnalų.