Šiandien VŽ apžvelgia fizinių asmenų kuriamus ir valdomus interneto projektus bei galimybes iš jų užsidirbti. Į laikraščio akiratį pateko buhalterių bendruomenė tax.lt ir skelbimų svetainė lenta.lt. Abiejų šių projektai savininkai teigia, kad svetainės pelningos, tačiau steigti įmonės dėl jų neapsimoka. Taip pat pabrėžiama, kad jie nuolatos sulaukia pasiūlymų parduoti šiuos projektus.
Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Slovėnija liko vienintelės šalys, kurių valstybinėmis kalbomis kuriamuose puslapiuose nėra galimybės demonstruoti “Google Adsense” kontekstinės reklamos. Spėlioti galima daug, kodėl taip yra. Užtat kai kurie požymiai rodo, kad “Google Adsense” turėtų ateiti į Lietuvą:
1. “Google” labai aktyviai pradėjo ieškoti naujų pajamų šaltinių. Neseniai išplėstas reklamos priemonių ”YouTube” svetainėje asortimentas, panaikinti draudimai reklamuoti “Google” tinkle alų, azartinius lošimus ir kitas prieštaringai vertinamas produktų ir paslaugų kategorijas, reklamos pradėtos rodyti “Google Finance” ir kituose anksčiau be reklamos gyvenusiuose puslapiuose. Naujos šalys, kuriose “Google” iki šiol nedirbo, yra puikus plėtros kelias.
2. “Google” aktyvina veiklą kaimyninėse šalyse. Neseniai “Google” pabandė įsigyti didžiausią Rusijos ir Ukrainos kontekstinės reklamos agentūrą “Begun”, bet Rusijos antimonopolinė tarnyba uždraudė šį žingsnį. Rusijos spauda rašo, kad dabar “Google” derasi su populiariausiu Rusijos socialiniu tinklu “Odnoklassniki.ru” dėl paieškos valdymo ir kontekstinės reklamos šiame tinkle. Reikia priminti, kad ketvirtį “Odnoklassniki.ru” akcijų valdo “Forticom”, kuri yra ir “One.lt” savininkė.
3. “Google” vis geriau moka lietuvių kalbą. Norint siūlyti kontekstinę reklamą, reikia gerai išmanyti tekstą, su kuriuo susiejami reklaminiai skelbimai. Kad “Google” vis geriau išmano lietuvių kalbą, rodo kad ir vis tobulėjanti “Google Translate” tarnyba. Be to, lietuviškos reklamos efektyvumą “Google” nuolatos gali tikrinti lietuvių kalba siūlomuose savo produktuose.
Prognozės yra nedėkingas reikalas, bet galima numatyti, kad per artimiausius metus pamatysime ir “Google Adsense” lietuviško turinio svetainėms.
Nacionalinė rajonų ir miesto laikraščių leidėjų asociacija pranašauja, kad planuojama mokesčių reforma sužlugdys regioninius leidinius. “Delfi” rašo, kad:
asociacija, vienijanti 33 leidėjus ir leidžianti 37 vietinius laikraščius, Seimo nariams išsiuntė laišką, kuriame aiškina, kad siūlymai padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) spaudos leidiniams ir knygoms bei ketinimai papildomai apmokestinti autorinius honorarus lems provincijos spaudos bankrotą.
Su leidėjų teiginiais galima sutikti, kad nuo 5 iki 20 proc. padidintas PVM tarifas pabrangins spaudą ir lems mažesnius pardavimus, o didesnės išlaidos darbo užmokesčiui padidins leidinių savikainą. Be to, planuojamas didesnis pelno mokestis sumažins apyvartinių lėšų kiekį.
Tačiau reikia nepamiršti, kad regioniniai leidiniai turi ir turės problemų ne tik dėl mokesčių reformos. Su sunkumais susiduria ir ilgas tradicijas turintys miestų ir miestelių leidiniai ir JAV, ir Didžiojoje Britanijoje ir kitose plačiai internetą naudojančiose šalyse. Kiekvieną mėnesį galima perskaityti pranešimų apie JAV užsidarantį vieną ar kitą regioninį leidinį.
Mokesčių reforma tik paspartins spausdintų leidinių niūrią ateitį. Išliks stipriausi bei galintys pasiūlyti originalaus ir reikalingo skaitytojui turinio. Būtent turinys, už kurį skaitytojas yra pasiruošęs mokėti, yra leidinių verslo pagrindas. Jeigu rajoniniai leidiniai tik perspausdins naujienų agentūrų pranešimus ar kitų leidinių naujienas, tuomet ši reforma jiems tikrai bus pražūtinga. Internetas užpildys informacijos spragą.
Įdomius pasvarstymus apie interneto ir laikraščių konkurenciją pateikia Greg Sandoval iš News.com.
P.S. Gali būti daug ginčų, ar internetas tikrai pakeis spausdintus leidinius senolių rankose. Tiesos tame yra. Dalis eis į bibliotekas skaityti leidinių ar naršyti internete, kiti domėsis galimybės įsigyti kompiuterius, o treti tiesiog daugiau laiko praleis prie radijo ar televizoriaus.
Internete tarp technologijų gerbėjų pasklido naujas virusinis (viral) filmukas, kuris iliustruoja, kaip kompanijos bando išnaudoti web 2.0 galimybes ir perduoti savo žinią internete laiką leidžiantiems potencialiems klientams.
Klipo-filmuko sukūrimą parėmė viena didžiausių kompiuterių atminties, visų pirma kietųjų diskų, gamintoja “Seagate”. Tačiau apie tai užsimenama tik pačioje klipo pabaigoje. Užtat priedainyje galima išgirsti frazę (reklamą):
1.5 terabytes,
stack the memory to the sky
Klipas gana ilgas kaip virusiniam darbui ir jame pilna tik “technariam” įdomios kalbos ir vaizdų. Tačiau būtent jiems ir skirti “Seagate” produktai. Visi kiti juk nesidomi kokio gamintojo diskas sukasi perkamame kompiuteryje ir nesvarsto galimybės nusipirkti naują ir įsidėti jį į kompiuterį namie.
Per porą dienų klipą “YouTube” svetainėje jau peržiūrėjo keliasdešimt tūkstančių lankytojų. Tokie virusiniai vaizdeliai patvirtina mintį, kad internete (ypač web 2.0 laikais) reikia remti įdomaus turinio kūrimą ir juo vylioti potencialius klientus, o ne brukti tradicinę reklamą, kai jos niekas nenori.
P.S. Dainos atlikimo stilius labai jau primena anksčiau populiarią JAV grupę “Beastie Boys”.
Suomiai turi “Nokia” ir labai ja didžiuojasi. Dabar technologijų ir verslo profesionalų ratuose aktyviai stebima kita nauja įmonė, pačioje Suomijoje vadinama “super startup”, nes tarp jos įkūrėjų yra ir buvusių aukštų “Nokia” darbuotojų. Tikimasi, kad naujoji kompanija gali užaugti iki regioninio ar net pasaulinio lygio. Kalba eina apie iš reklamos išlaikomą, t.y. nemokamai paslaugas vartotojams teikiantį, virtualų mobilaus ryšio tiekėją (MVNO) “Blyk“.
Šiuo metu šis suomių verslas teikia paslaugas tik Didžiojoje Britanijoje, tačiau jau 2009 m. ketina pradėti veiklą Olandijoje, Belgijoje, Ispanijoje ir Vokietijoje. Visose šalyse “Blyk” orientuojasi į 16-24 metų klientus, kuriems ne motais, kad jie turi gauti reklamą už nemokamus pokalbius ir SMS žinutes. “Blyk” naudoja gana sudėtingus sprendimus reklamos parinkimui (targeting) ir tai užtikrina apie 29 proc. atsako į reklamą lygį (response rate). Tai ypatingai geras rodiklis, nes standartinė tiesioginė reklama paprastai sulaukia iki 1 proc. atsako.
Kad “Blyk” pasiūlytas verslo modelis turi potencialo įrodo ir investuotojai. Net siaučiant finansų krizei ir iškylant sunkumams pritraukti lėšų verslo plėtrai, lapkričio mėn. “Blyk” gavo papildomus 40 mln. EUR savo veiklai plėtoti ir žengti į naujas rinkas. Kol kas “Blyk” akiratyje yra tik didžiausios ir gerą reklamos rinką turinčios šalys. Net pačioje Suomijoje “Blyk” neteikia savo paslaugų. Ar Lietuvoje kasnors bandys panašų verslo modelį?
Šiandien “Delfi” pateikė trumpą naujieną apie kabelinių televizijų rinką Lietuvoje. Pagrindinis straipsnio akcentas - neišvengiamas rinkos konsolidavimasis. Pagrindiniu kabelinių televizijų konsolidacijos varikliu nurodomas SEB grupei priklausantis rizikos kapitalo fondas “SEB Venture Capital”, kuris perka smulkius kabelinių tinklų operatorius. Šiuo metu fondas per kelias įmones valdo kabelinius tinklus Vilniuje, Marijampolėje, Alytuje ir Šilutėje. Iš viso Lietuvoje yra apie 50 kabelinių televizijų, teikiančių paslaugas 280 tūkst. klientų.
Kabelinės televizijos verslas visame pasaulyje, o ypač JAV ir Didžiojoje Britanijoje yra vienas stabiliausių ir sėkmingiausių media ir telekomunikacijų verslo segmentų. Šio verslo perspektyvas dar labiau didina “triple play” (televizija, internetas, telefoniniai pokalbiai) paslaugų plėtra bei tobulėjančios galimybės teikti papildomas turinio paslaugas: vaizdo įrašus pagal pareikalavimą (video-on-demand), tikslinę reklamą (targeted advertising), interaktyvius televizijos kanalus (interactive TV) ir kt.
Reikia pažymėti, kad remiantis užsienio analogijomis, konsolidacija Lietuvoje yra neišvengiama ne tik kabelinių tinklų operatorių, bet ir leidybos, regioninių laikraščių, radijo stočių rinkose. Tiesiog dalis verslų į grupes jungsis kapitalo pagrindu (susijungimai ir įsigijimai), o kiti - partnerystės (taip vadinamu affiliation).
Policijos departamentas prie LR VRM sukūrė 10-14 m. jaunuoliams skirtą interneto svetainę policija.lt/vaikams. Šioje svetainėje yra patalpinti kompiuteriai žaidimai, per kuriuos Policijos departamentas tikisi supažinti jaunuolius su policininko profesija ir paskatinti juos apsvarstyti policininko karjeros galimybes.
Europos Komisija užsimojo sukurti virtualią biblioteką-muziejų-archyvą, kuriame būtų skaitmenine forma lankytojams nemokamai prieinami filmai, nuotraukos, paveikslų iliustracijos, garso įrašai, žemėlapiai, rankraščiai, knygos, laikraščiai ir archyviniai dokumentai. Visas šis lobynas būtų pasiekiamas vienu interneto adresu su svetainės vartotojo sąsaja daugeliu kalbu. Projektas buvo pradėtas dar 2007 m. liepos mėn. Pirmuoju etapu ketinta skaitmenine forma svetainėje patalpinti 2 mln. įvairių objektų.
Šia savaitę, praėjus daugiau nei 2 metams nuo projekto pradžios, buvo iškilmingai atidaryta interneto svetainė Europeana. Po kelių akimirkų ji lygiai taip pat sėkmingai buvo uždaryta, o tituliniame puslapyje patalpintas įrašas apie ketinimus svetainę iš naujo paleisti š.m. gruodžio viduryje. Problema, su kuria susidūrė svetainės administratoriai, - svetainė sulaukė didžiulio susidomėjimo. Per vieną valandą buvo pateikiama daugiau nei 10 mln. kreipimųsi (hits).
Jeigu (arba kai) projekto vykdytojams pavyks sėkmingai paleisti Europeana svetainę, tai taps vienu ambicingiausiu ir įdomiausiu interneto projektu. Jame bus pateiktas kelių šimtmečių Europos istorijos dokumentai, kuriuos galima bus naršyti taip pat patogiai, kaip knygų katalogus Amazon.com svetainėje ar naujienas Delfi portale.
Plačiau apie Europeana - projekto pristatymo puslapyje. Pabaigai verta pažymėti, kad panašų turinio skaitmenizavimo projektą iš ES lėšų šiuo metu taip pat įgyvendina Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su keliais šalies muziejais.
Marketer.lt paviešinti “Gemius Audience” skaičiuojami interneto svetainių lankomumo duomenys rodo, kad interneto projektų lankytojų skaičius spalio mėn. gana sparčiai išaugo, atitinkamai padidėjo ir puslapių peržiūros rodikliai (pageviews). Delfi.lt atsiėmė iš One.lt pirmąją poziciją sąraše ir vėl yra lankomiausias lietuviškas interneto projektas, o populiariausiųjų penketuke - dar 2 naujienų portalai: Lrytas.lt ir Alfa.lt. Pastarojo augimas yra didžiausias iš viso pirmojo dešimtuko. Antrajame dešimtuke ypatingu augimu pasižymėjo diena.lt projektas, surinkęs 22,66 proc. daugiau realių lankytojų nei per ankstesnį mėnesį.
Alfa.lt pirmoji žengė žingsnį atvirumo link ir paleido pilną naujienų srautą (visos apimties įrašus) RSS formatu. Kartu liko galimybė prenumeruoti per RSS įrašų fragmentus, jeigu taip skaitytojui yra patogiau.
Tokį žingsnį “MG Baltic” valdomas naujienų portalas žengė pirmasis iš rinkos lyderių. Iki šiol visi konkurentai vengė atverti RSS srautą su visos apimties tekstais skaitytojams, nes bijojo lankomumo ir lankytojų aktyvumo svetainėje rodiklių sumažėjimo. Žiūrėsime, kokį efektą tai duos svetainei ir kaip elgsis konkurentai.
Nauji komentarai