Latviško tinklaraščio sėkmės istorija

PaidContent.org rašo, kad JAV interneto žiniasklaidos grupė “WebMediaBrands”, kuriai priklauso keletas konferencijų ir interneto svetainių apie socialinę žiniasklaidą, įsigijo latvio Maris Dagis rašomą tinklaraštį RotorBlog. Įsigijimo suma neskelbiama. 25 m. programuotojas M. Dagis tinklaraštį anglų kalba “RotorBlog” rašo nuo 2006 m. gegužės. Per mėnesį svetainę aplanko apie 250 tūkst. unikalių lankytojų.

Šis latviškas pavyzdys įdomus ne tik tuo, kad Baltijos šalyse rašomą tinklaraštį įsigijo JAV žiniasklaidos bendrovė. Šis pavyzdys rodo masto naudą. Anglų kalba suteikia galimybę sutraukti didesnę skaitytojų auditoriją ir iš tinklaraščio gauti pajamų. 250 tūkst. “Rotorblog” mėnesinių lankytojų yra daugiau nei per mėnesį sutraukia VZ.lt ar mama.lt. O turinio ruošimo kaštai “Rotorblog” tikrai mažesni nei VZ.lt, kuriems reklamos pajamų nepakanka užtikrinti kokybiškam turiniui.

Tinklaraščių konsolidacija ir pajamų galimybės

Daug kartų lietuviškame internete keltas klausimas apie autorių galimybę gauti pajamų iš tinklaraščių rašymo atrodo šiuo metu turi tik vieną atsakymą - sunkiai pajamų uždirbti sekasi, net gerai žinomoms ir daug lankytojų sulaukiančioms interneto svetainėms, kurių savininkams tai yra pagrindinis verslas, tad mėgėjams galimybių visai nėra. Kaip 2010 m. sausio 8 d. numeryje, kurio pagrindinė tema buvo skirta interneto žiniasklaidai, skelbė “Verslo žinios” - šiuo laiku pajamų galima uždirbti tik iš mokamų paslaugų turint nemažą lankytojų srautą.

Tačiau klausimas apie pajamas iš tinklaraščių yra kur kas platesnis nei šiandienos galimybės gyventi iš interneto reklamos. Individualiai tinklaraščiai yra mažo arba vidutinio lankomumo interneto svetainės. Jos yra nestabilios ir bet kurią dieną gali užsidaryti, nes jų savininkams ir tuo pačiu autoriams tai nėra verslas. Riboti autorių ištekliai sąlygoja ribotas projekto žinomumo didinimo galimybės, darbo su reklamdaviais nebuvimą, technologinių naujovių trūkumą ir pan. Tačiau kartu šie tinklaraščiai surenka nemažai auditorijos, kuri yra potencialiai įdomi reklamdaviams.

Tokio bendradarbiavimo pavyzdys galėtų būti vienas pirmųjų Suomijos tinklaraščių portalas “Indiedays“. Tai kartu ir portalas, ir platforma, kurioje savo tinklaraščius rašo 21 nepriklausomas tinklaraščių autorius. Iki susijungimo kiekvienas iš autorių turėjo savo individualius projektus atskirais adresais. Po susijungimo visi persikėlė į bendrą “Indiedays” platformą, kuri veikia “Wordpress” sistemos pagrindu.

Individualiai populiariausi susijungę tinklaraščiai per savaitę pritraukdavo 20-30 tūkst. unikalių lankytojų. Dabar “Indiedays” portalą ir jam priklausančius tinklaraščius per savaitę bendrai aplanko daugiau nei 100 tūkst. unikalių lankytojų. Tai nėra didelis rodiklis, tačiau teminė svetainė su nišine auditorija jau yra įdomi reklamdaviams. Švedijoje panašus tinklaraščių mados tema projektas sulaukia arti 1 mln. unikalių lankytojų per savaitę.

Kaip skelbia “ArcticStartup“, “Indiedays” verslą sumanė ir naujai bendrovei vadovauja patyrę Suomijos interneto ir reklamos srities darbuotojai, o tinklaraščių autorės yra jaunos merginos, kurios gauna nedidelius mokėjimus už savo tekstus. Užmokesčio dydis neskelbiamos. Autorės gali rašyti apie ką nori taip, kaip rašė savo tinklaraščius iki susijungimo.

Žiniasklaidos žinovai prognozuoja, kad šį projektą ilgainiui norės perimti vienas iš didžiųjų Suomijos žiniasklaidos koncernų, kurie dabar valdo mados ir panašių temų popierinius žurnalus. Panašus atvejis jau buvo su kitu tinklaraščių portalu. Taigi vienas iš būdų užsidirbti suomiams iš tinklaraščių rašymo ir valdymo yra sukurti bendrą svetainę, kurią galima būtų parduoti vienam iš popierinės žiniasklaidos gigantų, kai šie norės įsitvirtinti interneto erdvėje.

“YouTube” imasi tiesioginių sporto transliacijų

Su kiekviena savaite “YouTube” vis labiau tampa pilnaverte televizijos atmaina. Vakar “YouTube” paskelbė sudariusi sutartį su Indijos pagrindine kriketo lyga dėl visų jos rungtinių transliacijos internete tiesiogiai. Lietuvoje mažai aktuali, bet pasaulyje šimtus milijonų JAV dolerių pajamų surenkanti Indijos kriketo lyga yra tik pirmasis “YouTube” žingsnis sporto transliacijų srityje. Ateityje ketinama rodyti ir kitas sporto šakas.

Remiantis paskelbta informacija, artimiausiu metu “YouTube” svetainės lankytojai beveik visose šalyse galės nemokamai žiūrėti norimas Indijos kriketo rungtines. Galima bus tiesiogiai stebėti vaizdus iš vienos iš 20 kamerų, įrengtų žaidimo aikštėje. Papildomai “YouTube” žada sukurti fanų bendruomenes “Orkut” socialiniame tinkle, kad žiūrovai galėtų bendrauti stebėdami transliacijas ir po jų. Daugiau informacijos apie šį “YouTube” žingsnį internete.

Naujų formų beieškant #5: Asmeninis žurnalas naršyklėje.

Internetas suteikia galimybę personalizuoti turinį, t.y. pritaikyti jį kiekvieno lankytojo poreikiams ir norams. Niekas neabejoja, kad tradicinis visiems vienodas informacijos pateikimo formatas atgyveno ir jį pamažu pakeis asmeninės naujienų svetainės. Tačiau dar retas naujienų portalas imasi personalizuoti turinį, o net jeigu ir yra suteikiamos techninės priemonės, retas interneto lankytojas investuoja laiką ir prisitaiko turinį sau.

“Firefox” naršyklės priedo “Feedly” kūrėjai sumaniai išnaudoja jau paplitusias technologijas ir tarnybas asmeninio žurnalo sukūrimui. Tarnyba suteikia galimybę patogiai susikurti savo el. žurnalą RSS, Twitter ir kitų informacijos srautų pagrindu. “Feedly” veikia “Google Reader” RSS skaityklės pagrindu ir naudoja “Google Accounts” paskyras prisijungimo valdymui, todėl nereikia atskiros registracijos ar duomenų importo.

Prisijungus “Feedly” paima duomenis iš “Google Reader” ir pateikia jas tokiomis pačiomis grupėmis, kaip srautai buvo grupuojami “Google” skaityklėje. Tačiau ekrane informacija pateikiama žurnalo formatu, automatiškai atpažįstamas ir išskiriamas vaizdo įrašų turinys, automatiškai generuojamos žymos, leidžiančios filtruoti turinį, pateikia susijusį turinį iš kitų svetainių.

Kita įdomi “Feedly” ypatybė - socialinės rekomendacijos. “Explore” funkcija leidžia ieškoti įdomių skaitinių, kuriuos “Feedly” atrenka pagal agreguotus visų skaitytojų duomenis. Be to, puslapių paraštėse tarnyba pateikia rekomendacijas remiantis tuo, ką skaito kiti lankytojai (What do other people read?).

“Feedly” yra nemokamas “Firefox” naršyklės priedas, kurį labai nesudėtinga pradėti naudoti. Tarnyba sėkmingai susisieja su “Friendfeed”, “Youtube”, “Twitter” ir kitomis socialinėmis tarnybomis, todėl sukuria visavertį el. žurnalą.

“Facebook” tvirtina ateities media platformos pozicijas

Vienas žinomiausių kompiuterinių žaidimų kūrėjų, “Civilization”, “Railroad Tycoon” ir kitų žaidimų serijų autorius Sid Meier vakar “Civilization” žaidimo gerbėjų puslapyje pareiškė, kad kita šio žaidimo versija bus sukurta specialiai žaidimui keliese ir veiks socialiniame tinkle “Facebook”. “Civilization Network” pakeis populiarioms platformoms “Windows”, “Xbox”, “PlayStation” ir “Nintendo DS” skirtas žaidimo versijas.

Sid Meier žingsnis yra vienas iš daugybės įrodymų, kad “Facebook” tampa ateities media platforma įvairiems gyvenimo atvejams: pramogoms, bendravimui, informacijos dalybai ir pan. “Facebook” platformai ir kitiems socialiniams tinklams žaidimus kuriančios bendrovės “Zynga” ir “Playdom” jau vertinamos šimtais milijonų ar net milijardu dolerių. Panašu, kad daug kam greitai teks migruoti į šią platformą.

Ar “Google” permokėjo už “YouTube”?

2006 m. “Google” pasiūlė 1,6 mlrd. JAV dolerių už 18 mėn. veikiančią vaizdų dalinimosi svetainę “YouTube”. Visi stebėjosi, kodėl “Google” panoro mokėti tokią sumą už pajamų negaunančią interneto tarnybą, kuri sparčiai auga visų pirma piratinių vaizdelių dėka. Po metų viena didžiausių JAV televizijos ir kino grupių “Viacom” padavė į teisą “Google” dėl gausių autorinių teisių pažeidimų “YouTube” svetainėje ir pareikalavo 1 mlrd. JAV dolerių kompensacijos. Šis teismo procesas suteikia progą sužinoti daugiau apie “YouTube” įsigijo aplinkybes ir “Google” planus šios svetainės atžvilgiu.

Read the rest of this entry »

“Demand Media” ir pigi atvirkštinė žurnalistika

Prieš gerus porą metų teko skaityti ir stebėtis, kodėl rizikos kapitalo fondai sudėjo 355 mln. JAV dolerių į naujosios žiniasklaidos kompaniją “Demand Media“. Kompaniją įkūrė ir jai vadovauja buvęs socialinio tinklo “MySpace” vadovas Richard Rosenblatt, tačiau kuo kelias mažai žinomas interneto bendroves įsigijusi “Demand Media”, taip sužavėjo iš pradžių taip ir nebuvo aišku.

Po truputį aiškėja, kad “Demand Media” turi gerai apgalvota verslo modelį. Kompanija yra susikūrusi algoritmus, kurie padeda įvertinti, kokios informacijos žmonės labiausiai ieško paieškos sistemose. Pasinaudodama šiais algoritmais, kompanija sudaro turinio planus, t.y. kokius straipsnius reikėtų paruošti ir patalpinti kažkurioje iš daugybės valdomų mažų ar vidutinių interneto svetainių. Patalpinus straipsnius internete, kitą kartą aktualios informacijos ieškantys žmonės per paieškos sistemas pateks į “Demand Media” svetainę.

Įdomiausia, kad už vieną straipsnį laisvai samdomiems autoriams “Demand Media” moka tik 15 JAV dolerių honorarą bei dar 3,5 JAV dolerių tekstų redaktoriui. Tačiau autoriai ir redaktoriai gauna pajamų dalį, kurią uždirba jų straipsniai iš šalia talpinamos reklamos.

“Demand Media” neatskleidžia savo finansinių duomenų, tačiau teigia, kad bendrovė yra pelninga. Metinės bendrovės pajamos siekia 200 mln. JAV dolerių ir auga. Kaip kompanijai seksis, kai jos modelį pradės kopijuoti kitos žiniasklaidos kompanijos ir internete dar padaugės pigaus turinio, kuris konkuruos dėl lankytojų ir reklamdavių, parodys laikas. Tačiau tik įrodo, kad paklausa turiniui internete egzistuoja, reikia tik atrasti tinkamą modelį. Tradicinis “laikraščio” turinio modelis turi rimtų konkurentų.

Naujų naujienų pateikimo internete formų beieškant

Prieš mėnesį aprašytas estų projektas “DailyPerfect”, skirtas atrinkti ir pateikti skaitytojui individualizuotas, tik jam įdomias naujienas, yra vienas iš daugelio pastarojo meto eksperimentų, bandančių surasti optimalią naujienų pateikimo formą interneto skaitytojams.

Įdomu tai, kad “DailyPerfect” neketina vylioti lankytojų ir reklamos davėjų. Planuojamas “DailyPerfect” verslo modelis remiasi sukurto turinio atrinkimo ir pateikimo skaitytojui (rekomendacijų) sistemos licencijavimu kitiems naujienų portalams. Ši sistema turėtų padėti naujienų portalams tapti patrauklesne skaitytojams ir padėti gaudytis nesibaigiančios informacijos mariose. Kas iš Lietuvos naujienų portalų pirmieji pradės investuoti į pažangius algoritmus naujienų parinkimui ir personalizavimui?

Naujų interneto naujienų pateikimo formų paieškos srityje darbuojasi tiek interneto naujokai (start-up), tiek žiniasklaidos grandai, pvz., “New York Times”. Norintiems daugiau sužinoti apie “NYTimes” eksperimentus verta pasižvalgyti po specialiai šiai sričiai skirtą tinklaraštį “First Look“. Daugiausia dėmesio jam skiriama naujai vartotojo sąsajai “Article Skimmer”, kuri šiek tiek primins laikraščio skaitymą.

Geltonųjų puslapių evoliucija: konkurencija prasideda iš naujo

Vienas didžiųjų Lietuvos katalogų leidėjų “Verslo media” tyliai paleido bandomąją (beta) naujos svetainės “CityOut” versiją. Svetainė skiriasi nuo to, ką iki šiol Lietuvoje darė katalogų leidėjai. Atrodo prasideda intensyvi konkurencija dėl populiariausio laisvalaikio ir “vietinės paieškos” gido internete titulo.

Ilgą laiką “geltonųjų puslapių” verslas buvo pelningas, stabilus ir priklausantis keliems pagrindiniams rinkos žaidėjams. Tačiau kaip ir kitose spausdintos medijos srityse internetas pakeitė nusistovėjusią tvarką - tradicinis verslo modelis, kai imamas mokestis iš įmonių už įtraukimą į katalogą bei parduodamos papildomi reklamos plotai spausdintuose leidiniuose, pradėjo buksuoti. Finansinių rodiklių kreivės pasuko žemyn. JAV tai lėmė kelių pagrindinių geltonųjų puslapių katalogų leidėjų bankrotus dėl prisiimtų didelių finansinių įsipareigojimų verslo plėtrai, Vakarų Europoje - katalogų leidybos verslų pardavimų finansiniams investuotojams, kurie orientuojasi nebeaugančių verslų valdymu ir finansiniu jų “išsunkimu”.

Lietuvoje, kaip ir kai kuriose kitose šalyse, pokyčiai rinkoje lėmė šios srities verslo konsolidaciją - “Visa Lietuva” katalogo, 1588 informacijos telefonu tarnybos ir susijusių interneto katalogo savininkė “Verslo media” bei Lietuvos įmonių katalogo bei susijusių interneto svetainė savininkė “Interinfo Lietuva” priklauso tiems patiems savininkams bei veikia tose pačiose patalpose. Stiprindama padėtį rinkoje bei palaikydami finansinius rodiklius “Interinfo Lietuva” š. m. gegužės mėn. perėmė iš trečio rinkos dalyvio “Infominta” jos prižiūrimas interneto svetaines manoimone.lt ir businesslithuania.lt. Konsolidacija sumažina konkurenciją ir visiems palengvina gyvenimą, tačiau neišsprendžia fundamentalių pokyčių rinkoje problemos.

Tradicinių įmonių katalogų, informacijos telefonų tarnybų ir jų internetinių puslapių leidėjų problema - “geltonieji puslapiai” ilgai buvo vienintelė taip vadinamos “vietinės paieškos” (angl. local search) forma. Jeigu reikėjo rasti kokią įmonę ar idėją veiklai, teko vartyti spausdintus puslapius, jų internetinę versiją arba skambinti informacijos tarnybai, kurie iš esmės rėmėsi tais pačiais katalogais. Internetas atvėrė duris įvairiausiems naujiems “vietinės paieškos” modeliams. JAV sėkmingai veikia “CitySearch” svetainės, skirtos atskiriems miestams, ir pateikiančios ne tik įmonių duomenis, bet ir renginių informacija bei pačių vartotojų atsiliepimus. Kelis pastaruosius metus sėkmingai plečiasi jų konkurentas “Yelp“, kuris ypač akcentuoja socialines funkcijas: narių atsiliepimus, rekomendacijas, diskusijų forumus ir pan. Panašių projektų turi kiekviena šalis: “TrustedPlaces” Britanijoje, “Qype” Vokietijoje ir pan. Taigi dabar “Verslo media” su “CityOut” siekia pakartoti šių projektų sėkmę Lietuvoje ir užsitikrinti savo verslo stabilumą ateityje.

Reikia pažymėti, kad “CityOut” tikrai nėra pirmasis projektas siekiantis užimti laisvalaikio gido internete vietą. Visų pirma jam teks konkuruoti su neseniai startavusiais rekomendacinio pobūdžio įmonių katalogais “Reko” (kol kas veikia tik Vilniuje) ir “What’s Up“, taip pat su renginių/pramogų svetainėmis “Einam.lt“, ”Savaitgalis.lt“, “KaVeikti“, seniau veikiančiu EB.lt bei daugybe kitų siauresnėms auditorijoms skirtų interneto projektų. Konkurencija tik prasideda, nes JAV “CitySearch” ir “Yelp” surenka po daugiau nei 25 mln. unikalių lankytojų per mėnesį ir yra tarp lankomiausių šalies svetainių. Lietuvoje kol kas tik tradicinis įmonių katalogas manoimone.lt patenka tarp 20 lankomiausių svetainių, tačiau daugiau “Google” dėka nei dėl tikslinių lankytojų.

Populiariausi socialiniai tinklai pasaulyje

Tarptautinis verslas kartais gali atrodyti kaip stalo žaidimas, kuriame užkariaujama viena šalis po kitos ir žemėlapis nudažomas reikiama spalva. Panašiai atrodo populiariausių socialinių tinklų įvairiose pasaulio šalyse žemėlapis, kurį sudarė “Vincos Blog” autorius:

Socialinių tinklų žemėlapis

Beveik visas pasaulis žemėlapyje žaliuoja nuo “Facebook” populiarumo. Šis sparčiai populiarėjantis socialinis tinklas dominuoja beveik visose angliakalbėse šalyse ir Vakarų Europoje. Buvusiose NVS šalyse dominuoja “Vkontakte.ru” ir “Odnoklassniki.ru”. Hi5 yra Nr. 1 keistame šalių derinyje: Portugalijoje, Rumunijoje, Kolumbijoje, Peru, Ekvadore ir Mongolijoje. “Google” priklausantis “Orkut” pirmauja gausiai gyvenamose Indijoje ir Brazilijoje, QQ - Kinijoje. Kitose teritorijoje populiaresni mažesni tinklai, o Lietuvoje ir Latvijoje pirmauja - One.lt ir One.lv.