“Demand Media” ir pigi atvirkštinė žurnalistika

Prieš gerus porą metų teko skaityti ir stebėtis, kodėl rizikos kapitalo fondai sudėjo 355 mln. JAV dolerių į naujosios žiniasklaidos kompaniją “Demand Media“. Kompaniją įkūrė ir jai vadovauja buvęs socialinio tinklo “MySpace” vadovas Richard Rosenblatt, tačiau kuo kelias mažai žinomas interneto bendroves įsigijusi “Demand Media”, taip sužavėjo iš pradžių taip ir nebuvo aišku.

Po truputį aiškėja, kad “Demand Media” turi gerai apgalvota verslo modelį. Kompanija yra susikūrusi algoritmus, kurie padeda įvertinti, kokios informacijos žmonės labiausiai ieško paieškos sistemose. Pasinaudodama šiais algoritmais, kompanija sudaro turinio planus, t.y. kokius straipsnius reikėtų paruošti ir patalpinti kažkurioje iš daugybės valdomų mažų ar vidutinių interneto svetainių. Patalpinus straipsnius internete, kitą kartą aktualios informacijos ieškantys žmonės per paieškos sistemas pateks į “Demand Media” svetainę.

Įdomiausia, kad už vieną straipsnį laisvai samdomiems autoriams “Demand Media” moka tik 15 JAV dolerių honorarą bei dar 3,5 JAV dolerių tekstų redaktoriui. Tačiau autoriai ir redaktoriai gauna pajamų dalį, kurią uždirba jų straipsniai iš šalia talpinamos reklamos.

“Demand Media” neatskleidžia savo finansinių duomenų, tačiau teigia, kad bendrovė yra pelninga. Metinės bendrovės pajamos siekia 200 mln. JAV dolerių ir auga. Kaip kompanijai seksis, kai jos modelį pradės kopijuoti kitos žiniasklaidos kompanijos ir internete dar padaugės pigaus turinio, kuris konkuruos dėl lankytojų ir reklamdavių, parodys laikas. Tačiau tik įrodo, kad paklausa turiniui internete egzistuoja, reikia tik atrasti tinkamą modelį. Tradicinis “laikraščio” turinio modelis turi rimtų konkurentų.

Trumpai: žodžių karas dėl interneto reklamos, LRT be reklamos, grįžta Blogeriai.net, 15min.lt išbandys pilietinę žurnalistiką

Media naujienos trumpai:

- Su interneto reklama susiję žmonės seka žodžių karą, kuris vyksta tarp Cinema.lt svetainės valdytojų ir reklamos tinklo “Adnet” dėl partnerystės principų ir naudos. Cinema.lt versija čia, “Adnet - čia. “Verslo žinios” šią temą praplėtė ir kitų rinkos dalyvių komentarais, tačiau viso straipsnio internete nepatalpino.

- Penktadienį vyko D. Grybauskaitės su A. Siaurusevičiaus susitikimas, kurio metu buvo sutarta, kad LRT reikėtų atsisakyti reklamos. Šis susitarimas formaliai nieko nelemia, nes šiam pokyčiui įgyvendinti reikės keisti įstatymus Seime.

- Po neveikimo pertraukos startavo nauja tinklaraščių populiarinimo tarnybos Blogeriai.net versija (via Nezinau.lt)

- Naujienų portalas 15min.lt bandys pilietinės žurnalistikos (angl. citizen journalism) idėją Lietuvoje - startavo projektas “Įkrauk žinių”. Ši idėja nėra nauja - ją jau kelerius metus išnaudoja ir populiarina BBC, CNN (su iReport) ir kt. Nezinau.lt komentaras šia tema - čia.

Žurnalistika tampa ne pelno veikla. Kas imsis ją finansuoti?

Tiriamoji žurnalistika niekad nebuvo pigi veikla, tačiau sėkmingi spaudos leidinių pardavimai bei reklama spaudoje ilgus dešimtmečius leido sėkmingai finansuoti šią sritį. Pastaruoju metu spauda visose rinkose smarkiai kraujuoja netekdama tiek pinigus pasiruošusių mokėti skaitytojų, tiek paskui skaitytojus sekančių reklamdavių. Stengiamasi taupyti visur kur galima, įskaitant ir žurnalistinio darbo sritį. Tai dar labiau mažina spaudos patrauklumą skaitytojams ir visas ratas kartojasi.

Suprasdami, kad šitaip situacija gali pasidaryti visiškai nevaldoma, o skaitytojams vis dar reikia rimtų analitinių straipsnių ir tyrimų, žurnalistai ir redaktoriai ieško visiškai naujų savo veiklos finansavimo sričių. Naujausias šios paieškos rezultatas - paramos ir labdaros fondai, skirti žurnalistinei veiklai finansuoti.

Praėjusį mėnesį Didžiojoje Britanijoje įkurtas nepriklausomiems žurnalistiniams tyrimams skirtas Tyrimų fondas (The Investigations Fund) gavo 2 mln. svarų sterlingų (apie 8 mln. Lt) paramos savo veiklai. Tuo pačiu fondas pakeitė pavadinimą į Tiriamosios žurnalistikos biurą (Bureau for Investigative Journalism). Panaši iniciatyva jau veikia ir JAV, kur ne pelno organizacija “ProPublica” stengiasi iš rėmėjų lėšų finansuoti tiriamuosius projektus.

Galimybę finansuoti žurnalistinę veiklą iš labdaros ir paramos lėšų svarsto ir žurnalistikos flagmanas “New York Times”. Apie galimybę keisti formą iš komercinės įmonės į ne pelno organizaciją kalba ir daugiau spaudos bei naujienų organizacijų. Matyt iš rėmėjų lėšų išlaikomos “Wikipedia” interneto enciklopediją tvarkančios ne pelno organizacijos “Wikimedia” pavyzdys atrodo sektinas.

JAV, Didžiosios Britanijos ar kitų ilgas filantropijos tradicijas turinčių šalių žiniasklaida yra geresnėje padėtyje nei naujųjų demokratijų. Ar Lietuvoje atsiras labdaros ir paramos fondų ar pavienių rėmėjų, kurie galėtų skirti rimtas sumas žiniasklaidos objektyvumui ir įtakingumui palaikyti?

P.S. Įdomias mintis apie žurnalistikos problemas išsakė Kolumbijos universiteto Žurnalistikos mokyklos dekanas Bill Grueskin, anksčiau buvęs ”Wall Street Journal” redaktoriaus pavaduotojas ir WSJ.com vykdantysis redaktorius. Sudėlioti argumentai dar kartą parodo, kad kokybiškas turinys yra pagrindinė sėkmės prielaida bet kokioje medijoje.

Koks turėtų būti idealus laikraštis?

Buvęs “Wall Street Journal” leidėjo pavaduotojas ir knygos “Restless Genius: Barney Kilgore, The Wall Street Journal, and the Invention of Modern Journalism” autorius Richard J. Tofel dalinasi savo mintimis, koks turėtų būti idealus laikraštis. Visas įrašas - PaidContent.org tinklaraštyje. Įdomiausia (nors ir ne nauja) mintis:

You would focus relentlessly on what your readers still wanted to know by the time they got to their morning paper in a real-time, broadband, wireless email, unlimited texting, all-news radio, cable TV news, Twittering world.  For each news story, you would ask: Given the nature of this story, and the time of day at which it became known today, are there many readers who won’t have already learned about it by tomorrow morning, but who will still care about it?  If not, it simply doesn’t belong in the printed newspaper. What about the “paper of record” function?  That is a role which should be assumed by the paper’s website, where additional “newshole” is essentially free. A substantial amount of what appears in today’s newspapers will not pass this test.

Ar daug Lietuvos laikraščių atlaikytų šį testą?

Trumpai: VŽ ir “Mano pinigai”, “Diena Media Print” bankrotas, blogeris Seime ir portalų asociacija

Media naujienos trumpai:

- “Verslo žinios” grįžta prie nemokamų leidnių: anksčiau buvo “Mano Karjera” su darbo skelbimais ir patarimais, o dabar “Mano pinigai” su reklama ir šiek tiek asmeninių finansų informacijos (via Dansu);

- “Diena Media Print” spaustuvė bankrutuoja. Kalbama, kad netoli to ir “Diena Media News”, leidžianti “Kauno dieną”, “Klaipėdą” ir “Vilniaus dieną”. Bet kuriuo atveju dabar pastariesiems bus sunkiau, nes verslo partneriai reikalaus papildomų garantijų, o ir naujos spaustuvės greičiausiai reiks ieškoti (via Delfi);

- po visų teismų Liutauras Ulevičius tapo pirmuoju tinklaraštininku, akredituotu Seime. Žiniasklaidos suvokimas turės keistis ir plačiosios visuomenės bei valdžios galvose (via Ulevičius.lt);

- 8 naujienų portalai pagaliau įsteigė asociaciją, apie kurią buvo pranešta dar gerokai anksčiau. Pagal principą “valdžia - didžiausiems” asociacijai vadovaus “Delfi” atstovė Aistė Žilinskienė (via Delfi).

Trumpai: “Balsas.lt” ir “Akistata”, interviu su VTV.lt vadovu, Topix.lt atnaujinimas, “Leidybos namų Santa” bankrotas, diskusijos dėl tinklaraštininko statuso

Pastarųjų dienų media naujienos trumpai:

- UAB “Balsas.lt” toliau plečia aprėptį ir perima laikraštį “Akistata”. 13 tūkst. kopijų tiražu kriminalų temai skirtas laikraštis bus papildytas “Balsas.lt” ir “Balsas.lt savaitė” naujienomis, atnaujinta leidinio dizainas (VTV.lt)

- Marketer.lt pateikia interviu su VTV.lt valdančios bendrovės UAB “Online Media” direktoriumi Justinu Lapinsku. Kalbama apie naujienų portalų rinką, interneto reklamą ir VTV.lt.

- blogosferoje rašoma, kad atnaujintas lietuviškos blogosferos agregatorius (”Digg” analogas) Topix.lt (Pocius.lt).

- UAB “Leidybos namai Santa” vadovybės prašymu iškelta bankroto byla. “Leidybos namai Santa” leidžia žurnalą “Playboy” lietuvių kalba. (Delfi)

- tęsiasi diskusijos dėl tinklaraštininkų teisinio statuso Lietuvoje ir jų teisių lyginant su žurnalisto statusu ir teisėmis. Teisimo sprendimo ir pirmojo precedento paskelbimas jau visai greitai. (Ulevičius.lt)

Europos Komisija tiki, kad regioninę žiniasklaidą išgelbės kooperacija

Finansiniai sunkumai verčia visus spaudos leidinius taupyti, kur tik įmanoma. Dažnai tai reiškia darbuotojų atleidimus bei kokybiško turinio mažėjimą, kas veda prie dar mažesnio skaitomumo ir tolimesnio pajamų mažėjimo. Užburtas ratas, kurį bandoma nutraukti koooperuojantis turinio ruošimo srityje. Tokios kooperacijos pavyzdžių nuo praėjusių metų antros pusės jau gausu JAV, kur:

- viena didžiausių leidybos grupių “McClatchy Company” keičiasi užsienio naujienomis su “Christian Science Monitor”. “McClatchy” turės žurnalistus Nairobyje ir Karakase, o “CS Monitor” - New Delhi ir Meksike;

- 3 didžiausi Floridos laikraščiai “The Sun Sentinel”, “The Miami Herald” ir “The Palm Beach Post” suformavo bendrą naujienų tarnybą “South Florida News Service”, kuri bendradarbiaus su vietine aukštąja žurnalistikos mokykla ir ruoš internetinį bei spaudos turinį visiems trims leidiniams;

- 5 mažieji “vietiniai” Niujorko laikraščiai “Star-Ledger”, “The Record”, “Albany Times Union”, “The Buffalo News” ir “Daily News” sudarė partnerystę “Northeast Consortium”, kurį numato galimybę per centrinę sistemą matyti kitų leidinių tekstų, nuotraukų ir iliustracijų bazę bei ja naudotis. Kaip buvo skelbiama: The papers will be able to access each other’s articles, photos and graphics through a central hub that execs say will be fully functioning by May;

- “Washington Post” ir “Baltimore Sun” bendradarbiauja ruošdami straipsnius apie sportą;

Panašios tendencijos pastebimos ir Didžiojoje Britanijoje, kur nuolatos daugėja partnerystės atvejų. Net JAV televizija ABC bendradarbiaus su BBC pasidalindamos “karštus pasaulio kampelius”, kur turės savo studijas ir žurnalistus.

Lietuvoje regioninę ir nacionalinę spaudą slegia tos pačios problemos kaip ir kolegas iš Vakarų - kokybiškas turinys brangiai kainuoja, tad investicijos retai atsiperka mažėjant skaitytojų ir reklamdavių. Kol kas apie sistemingą bendradarbiavimą turinio ruošimo ir dalinimosi/keitimosi srityje niekas iš lietuviškų redakcijų nepaskelbė, išskyrus bendradarbiavimą tarp vieniems savininkams priklausančių leidinių (pvz., “Respublikos” leidinių grupei priklausančių regioninių laikraščių).

Kol regioninės žiniasklaidos priemonės dar nespėjo susitarti pačios, Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje (EK) pasiūlė redakcijoms panašų įrankį - Europosistorijos.lt svetainę. Sprendžiant iš pateiktos informacijos, ši svetainė skirta 2 naudojimo atvejams: sudaryti turinio mainų tarp žiniasklaidos priemonių galimybes bei žiniasklaidos atstovams pateikti supaprastintą informaciją apie EK veiklą. Svetainė specialiai skirta regioninei žiniasklaidai. Prie naujojo tinklo deklaruoja prisijungusios ne mažiau nei 20 redakcijų, nors turinio mainai kol kas neaktyvūs.

Svetainės tituliniame lape pateikiama gausi informacija apie EK įvykius ir naujienas bei EK ruošiami ir svetainėje skelbiami straipsniai sau aktualiomis temomis gali užgožti įdomesnę funkciją - turinio mainų įrankį. Bandant nušauti du zuikius gali nepasisekti pataikyti į svarbesnįjį. O be kokybiško turinio ir sklandaus bendradarbiavimo tarp mažų redakcijų tikėtis regioninės žiniasklaidos išlikimo labai sudėtinga.

Projektas Europosistorijos.lt bus geras išbandymas, ar įmanoma kooperacija tarp Lietuvos žiniasklaidos verslininkų ir autorių. Jeigu pasiseks, matyt atsiras ir daugiau formalizuotų partnerystės formų tarp suinteresuotų šalių. Antras galimas žingsnis - kooperacija reklamos pardavimų srityje. Čia geriausias pavyzdys - “Yahoo Newspaper Consortium“, kurį sudaro 38 leidėjai, leidžiantys 793 laikraščius.

Redaktoriai-tiklaraštininkai

Skandinavijos šalyse teminiuose žiniasklaidos tinklaraščiuose šį mėnesį pasidarė labai populiaru sudaryti sąrašus tradicinės medijos atstovų - laikraščių ir žurnalų vyr. redaktorių - tinklaraščių ir “Twitter” paskyrų sąrašus. Pritaikant šią skandinavų idėją Lietuvai, pabandėme sudaryti Lietuvos žiniasklaidos priemonių vyr. redaktorių, kurie aktyviai rašo savo tinklaraščius, sąrašą. Jis susidarė gana trumpas:

• BNS vyr. redaktorius Artūras Račas - www.racas.lt
• “Verslo klasė” redaktorius Aurelijus Katkevičius - vklase.livejournal.com
• “Versus” redaktorius Vidas Rachlevičius - blog.lrytas.lt/vidas/

Bendrus redakcijos blogus turi keli interneto projektai, bet jie į sąrašą nepatenka. Jeigu žinote daugiau tinklaraščius rašančių redaktorių, papildykite sąrašą komentaruose. Dar smagiau būtų sužinoti, ar kas iš redaktorių reguliariai rašo “Twitter’yje”.

Regioninė ir kultūrinė žiniasklaida sulauks papildomos paramos

Nors vis dar diskutuojama, kaip ir kiek reiktų remti nuo mokesčių pakeitimų nukentėjusią Lietuvos žiniasklaidą, jau ima aiškėti pirmieji skaičiai. Skelbiama, kad Vyriausybė per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą žiniasklaidai remti iš viso šiemet skirs 11 mln. 769 tūst. litų – daugiau kaip 6 mln. litų daugiau nei 2008-aisiais. Pinigus ketinama padalinti konkurso būdu.

Inovacijų žiniasklaidoje apdovanojimai “Nmedia 2008″ - daug nominacijų, mažai inovacijų

Šiandien antrą kartą buvo išdalinti “Nokia Lietuva”, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos teikiami inovacijų žiniasklaidoje apdovanojimai “Nmedia 2008“.

Kiekvienoje žiniasklaidos kategorijoje yra siekiama įteikti 2 apdovanojimus: už žurnalisto novatorišką kūrybinį sprendimą ir už novatoriškų kūrybinių idėjų ir technologijų panaudojimą žiniasklaidoje. Kartu išrenkamas ir Novatoriškiausias metų žurnalistas. Šiemet šis apdovanojimas atiteko Artūrui Račui.

Žiūrint visus laimėjusius, galima pasigesti tikrų inovacijų ir naujoviškų sprendimų. Akivaizdu, kad tai atspindi bendrą šalies žiniasklaidos inovacijų lygį. Savo ruožtu tinklaraštininkai pabrėžia, kad nepelnytai liko neapdovanoti “Balsas.lt” už keletą įdomių sprendimą bei “Alfa.lt” už pilną RSS srautą.

Palyginimui, Didžiosios Britanijos nacionalinė žiniasklaidos grupė BBC kasmet organizuoja konkursą media inovacijos kurti ir tobulinti. Nors šio projekto koncepcija iš esmės skiriasi nuo ”Nmedia” apdovanojimų, bet ateities žiniasklaidos galimybes. Kaip jos galima pasižiūrėti “BBC Innovation Labs” svetainėje.

Papildomi komentarai apie “Nmedia 2008″ apdovanojimus - Liutauro Ulevičiaus, Nežinau.lt ir Artūro Račo tinklaraščiuose bei VZ.lt.