Trumpai: “Vilniaus dienos” periodiškumas, televizijų reitingai, LRT naujienos, kino teatrų duomenys

Žiniasklaidos naujienos trumpai:

- “Media House” rašo, kad dienraštis “Vilniaus diena” atsisako pirmadieninių numerių, bet trečdaliu didins tiražą antradieniais-šeštadieniais. VZ.lt papildo, kad “Diena Media News” nuo metų pradžio bando nesėkmingai parduoti “Vilniaus dieną”, “Kauno dieną” ir “Klaipėdą”.

- uagadugu komentuoja lapkričio mėn. televizijų reitingų duomenis - TV3 didina atotrūkį nuo LNK ir kitų televizijų.

- “Dansu Dansu” rašo, kad “TNS Gallup” nuo 2009 m. sausio 1 d. pateiks duomenis apie televizijos kanalų “Info TV”, “Liuks!”, “VIASAT Sport Baltic”, “Sport1″, “REN TV Baltic”, “RTR Planeta Baltic” auditoriją.

- Daug naujienų iš LRT: LTV daugės filmų originalo kalba, J. Butkevičienė palieka LTV ir grįžta vadovauti TV3 žinių tarnybai, LRT vadovo A. Siaurusevičiaus atlyginimo viešinimas.

- Lrytas.lt skelbia, kad Lietuvos kino teatrai šiemet sausį-lapkritį pardavė kino bilietų už 33,54 mln. Lt - 7% mažiau nei pernai tais pačiais mėnesiais. Žiūrovų šalies kino teatruose palyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 16,8 proc. iki 2,48 mln.

- Lrytas.lt taip pat nagrinėja Kėdainių žiniasklaidos situaciją ir V. Uspaskicho įtaką jai.

TNS: 2008 m. Lietuvos reklamos rinka augo 9,1 proc., šiemet - mažės

“TNS Gallup“ apibendrino praėjusių metų Lietuvos reklamos duomenis ir šiandien skelbia, kad 2008 m. šalyje reklamos rinka žiniasklaidos priemonėse išaugo 9,1 proc. Įskaičiuojant žiniasklaidos kanalų apimties ir kitas nuolaidas, iš viso per praėjusius metus Lietuvoje reklamai žiniasklaidoje išleista 542,2 mln. litų.

Skaičiai kalba patys už save: 2008 m. didžiausią dalį rinkos pajamų sudarė reklama televizijoje bei laikraščiuose – atitinkamai 42,6 proc. ir 24,9 proc. Lyginant su 2007 m., pernai reklamai radijuje skirtos lėšos išaugo 14,7 proc., lauko reklamos (įvertinus ir lauko vaizdo bei reklamą ant degalinių pylimosi pistoletų apimtį) – 12,5 proc., žurnaluose – 10,2 proc., laikraščiuose – 8,9 proc., televizijoje 1,8 proc. Tuo tarpu kino reklamos rinka išaugo net 140 proc., interneto reklamos rinkos augimas taip pat buvo vienas sparčiausių –  87,5 proc. (neįtraukiant interneto reklamos katalogų).

„TNS Gallup“ šių metų sausio-vasario mėnesiais atlikta žiniasklaidos ekspertų apklausa, kurioje dalyvavo didžiausių žiniasklaidos planavimo agentūrų, žiniasklaidos priemonių savininkai ir vadovai, rodo, kad 2009 m. Lietuvos reklamos rinka mažės 27 proc. Pagal medijas šis mažėjimas pasiskirstys taip: televizijos reklamos rinka mažės 24 proc., radijo – 21 proc., laikraščių – 30 proc., žurnalų – 26 proc., lauko reklamos rinka – 27 proc., kino reklamos rinka – 24 procentų. Žiniasklaidos ekspertai prognozuoja, kad 2009 m. augs tik interneto reklamos rinka – 17 procentų.

Lietuvos kino rinka 2008 m. paaugo 12 proc.

Skelbiama, kad Lietuvos kino rinka 2008 m. išaugo 12 proc. vertinant finansine išraiška ir 2 proc. vertinant lankytojų skaičių. Augimas yra ženkliai lėtesnis nei ankstesniai metais - 2007 m. kino rinka augo 41%, 2006 m. - 95%.

Tarp didžiausias pajamas Lietuvoje 2008 m. gavusių filmų visas pirmas 3 pozicijas užima animacinės komedijos: “Madagaskaras 2″ - 1,659 mln. Lt, “Kung Fu Panda” - 1,201 mln. Lt, “WALL-E. Šiukšlių princo istorija” - 1,119 mln. Lt.

Judinamas nacionalinių vaidybinių filmų kūrimas

Ketinamus kurti vaidybinius filmus “Tadas Blinda” ir “Žalgiris - geležies diena” galima vadinti nacionaliniais. Jie turi parodyti lietuvišką istoriją ir sustiprinti lietuviškumo jausmą. Šių filmų temas ir siužeto gaires visi įsivaizduoja, nes tiek “Tadas Blinda”, tiek “Žalgirio mūšis” yra visuotinės kultūros dalis.

Įdomu, kad būtent šiuo metu prasidėjo pinigų paieška abiejų filmų kūrimui. Filmų prodiuseriai pasirinko skirtingus kelius.

Pastarosiomios savaitėmis prasidėjo aktyvus “Tadas Blinda” filmo reklamavimas, kuriuo žiūrovai skatinami paremti filmo kūrėjus mokamomis SMS žinutėmis. Šią savaitę taip pat buvo praneštą, kad filmo “Žalgiris - geležies diena” parems valstybė. Tai bus dalis Žalgirio mūšio 600 metinių paminėjimo valstybinės programos. Kuris variantas duos daugiau naudos filmų kūrėjams ir kuris kino produktas bus patrauklesnis, pamatytisime po 1-2 metų.

Pasvarstymai apie filmų pelningumo ir finansavimo galimybes - Simono Bartkaus bloge.